užuragė

užùragė sf. (1) 1. žr. užragė 1: Ožka išeina miškan, priėda priėda ir žolių užùragėj parsineša (ps.) Pn. Daru daru durutėles, mano mieli vaikutėliai, užuragė[je] šienelio, pilni speniai pienelio LTR(Rm). 2. užtakis: Šito užùragė jau užako Lp. 3. nuošali vieta, užkampis: Užùragėm ir ej[o] žiūrėt DrskŽ.